Geros emocijos… Dirbome, plušėjome visą savaitę, gal net kiek daugiau Kiek kolektyvo narių ir mokinių prisidėjo! Mums ji atrodė tokia didelė. Ir oi, buvo juoko, kai vakar, prieš išvežant iš staliavimo dirbtuvių, eglutė netilpo pro duris Vėl ardėme, vėl montavome, vežėme sudarydami automobilių kamštį… O kai atėjome šiandien eglutės įžiebti, ji pasirodė tokia maža…, prapuolė tarp kitų, ežero fone.
Tokie tad ir mūsų gyvenimai, kaip ši eglutė… Dirbam, plušam. Mums patiems mūsų gyvenimai ir jų problemos atrodo tokie dideli. O kai išeiname į viešumą, pasirodo, esame tokie maži… Ir mūsų “didelės” problemos pasaulio tėkmėje išties ištirpsta.
Ir pasirodo, pilkumą ir tamsumą nušviesti gali tik kito žmogaus uždegta ugnelė: šypsena, geras žodis, apkabinimas, įvertinimas, padėka. Prisiminkime tai… Ne tik per Kalėdas…
